Kariaujanti mintis ištrūko
Laisvėn
Mano akims prieš miegą
Atstatyt kardus.
Lyg moteris mirtis,
Pasisavinusi veidą –
Išsiviepė.
Gulėjom
Taip prišlijusiais žandais,
Kiek pamenu,
Įsirėmė į kaktą,
Vokus kiaurai
Ir dūriais ir kakta,
Tik spaudė,
Aš – nė krust.
Nežinojau kas,
Bet žinojau esant
Tai.