Argi drabužis ne tam, kad paslėptų kūną,
Argi narvas ne tam, kad paukščiui trukdytų išskrist?
Kai labiausiai reikia, nieko šalia nebūna,
Išduoda tai les yeux sombres et tristes*.

Ar stiklas ne tam, kad saulę uždengtų,
Argi mėnulis ne jos atspindys?
Vaitoja širdis kaip ešafoto lentos,
Kai į egzekuciją kasdien eini.

Argi ne tam, kad žlugtų sukurti siekiai,
Argi pabaiga ir pradžia nėra vandeny?
Kodėl vienas herojus, o kitas – niekas
Iš visų, kurie buvo ar dar bus vieni?

* Akys, tamsios ir liūdnos (pranc.)