Beržo lapeliai patyliukais plazdena,
Saulės delnai juose atsispindi.
Jie kalbasi vėjo šiurenami,
Jie šnekasi žemės atminti...
Ir aš juos ilgai atsiminsiu.
Kiekvieną jų pašnekesį tylų.
Kaip pirmąjį vaiko žingsnį
Įamžinau lapelių sprogimą archyve.
Beržo lapeliai taip tyliai kikena,
Saulės kaitroje besišildydami...
Jų grožis man sielą kutena,
Tuščią ertmę krūtinėj užpildydami...
Pliurpiam ir pliurpiam kas dieną,
Dėkojame Dievui kas rytą:
Už saulę, už vėją... Už kiekvieną
Gyvo vandens lašelį nurytą.
Taip dūksta beržo lapeliai.
Ir aš kartkartėm sustoju padūkti
Pavėsy jų, palei tvorą, palei kelią...
Neatsispiriu ant šakos pasisupti...