Jau galandamas kirvis 
Derėjimą baigusiai obeliai —
Paskutinė nauda 
Bus iš malkų glėbelio kaitrių,
O kažkur atminty —
Prašmatniausi žydėjimo pokyliai
Bei rūgštelė gerklėj,
Nes dar sulčių jos vaisių turi.
Nedrebėk, obelie,
Pasitikime drąsiai likimą.
Samanota žievė.
Net sunku suskaičiuoti rieves.
Argi žmogui lengviau, 
Kai jo kūną senatvė kankina,
Kai stikle nebyliam 
Jis jau pats nepažįsta savęs?
Ir jausmai atminty
Kaip žavingosios žiedlapių pūgos,
Na, o vaisiai visi
Nuriedėjo kas kur taip toli.
Užsilikus mintis
Tarsi vynas į actą surūgo.
Dar gal glaustos kažkas,
Bet sušildyt, deja, negali...
Šnios dalgiu ar kirviu,
Nėr jau skirtumo, mano saldžioji.
Nevalingai drebu
Nežinios virpulių krečiama,
Atvirom akimis 
Tartum nuotaką baltą sapnuoju —
Tu siūbuoji kieme..
...pleška malkos... ar tai — šiluma?..