Gyvybės nuodas
Širdis – gyvenimas,
Eilėdara pranykus,
Į horizontą žvelgianti prasmė.
Pasvirę bokštai,
Upės tylios,
Už marių auksą verkianti vėlė.
Gyvybės nuodas,
Skaudžios godos,
Nematoma ar krypstanti taurė.
Suirus meilė,
Gergždžianti vienatvė,
Tarpuvartėje gulinti lėlė...
Prisiminimai, godos, trelės
Tavoj dar plakančioj širdy.
Ir negali nesižavėti tvirtybe
skęstančio versmėj...