Kur Švintoji patyliukais teka,
Kur kaimą žmonęs tarmiškai šneka,
Tinai Švintosias slėnyje ną seną
Darbštūs aukštaičiai gyvena.

Anys gi ną senovęs
Mylėja darbų, taikų ir dainas.
Pakelėse kryžiai dą tebestovi,
Primindami ramias dienas.

Jegu čia kadu ažusuksi,
Kažnoj gryčiaj tavi sutiks su šypsenu geru.
Prakalbins tarmiškai, tarytum tyčia 
Pavaišins kaimišku duonu ar giru.

Miela Aukštaitija,
Mūsų sielaj tavą paveikslas jau vaikystej nuspalvotas.
Anas taks ryškus ir mielas,
Kad laiką lietūs nenuplove ją,
Ir pą miestą dulkem anas nepakavotas...