Rausvas žiedas obels
Į pasaulį vėl žvelgia,
Rausvas žiedas obels
Paukšteliu kilti veržias.

Kai bitutė atskris,
Saldžią taurę išgers,
Po dienos žemėn kris
Žiedlapėliai obels.

Kelsiu juos prie savęs
Tarsi ženklą dangaus,
Kad žydėjimas šis
Dėl manęs, dėl žmogaus.

Obelėle sena,
Bet žiedai vis rausvi,
Kaip seniau, lyg tada,
Kada skleidės pirmi.