Truputį daugiau, truputį mažiau
Ir štai – jau visas, pilnas.
Atrodo, tavo skruostus nudažiau
Kaip gelmę ežero vilnys.

Nieks nepasakys, nieks neatskleis
Iš kiek susideda jausmas.
Kiek dvejojai, kiek blaškeis,
Kad pabaltum ar paraustum.

Ar daugiau, ar mažiau, iš tiesų,
Kas nuo to pasikeis, kam tai rūpi? –
O tai lemia daug. Kas yra visų,
Tą nuplauna srauni ašarų upė.

Ar jausmo mažiau, ar jausmo daugiau,
Manai, kad tai nieko nekeičia?
Norėjau atplėšti tau kraštą dangaus,
Bet tu norėjai, kad amžiams išeičiau.