Kaip debesys prieš audrą
Susirenka visi aidai.
Neprabyla balsai graudūs.
Paparčio žiedo nesuradai.

Įvykiai švaistosi ašmenim kaip samurajus,
Nukerta marionečių stygas.
Skyla stiklo siena, už kurios gyvenam.
Herojus pabėgo, apvertęs knygas.

Nuo kvapų aruodo krenta
Tirpstantys rasos lašeliai.
Basos kojos bėga per postamentą,
Bet niekaip iš ten pabėgti negali.

Suskamba švino grandinės,
Kurios širdį laiko pririšę.
Juokiasi silfai, salamandros, undinės –
Jie matė tavo nerimą visą.

Vėl susirenka visi aidai,
Aidai kaip debesys prieš audrą.
Reikėjo tyliau – Pegasą išbaidei, –
Tai sako mūzų balsai graudūs.