Žinau,
tam užmirštajam sode
(ir ačiū Dievui, nieks
           jo neiškirto)
Senosios kriaušės dar viena
gyva šakelė,
iškilusi virš žemės pro sausus lapus
vaikystėj laidotos lėlės galva...
Ore skaidrėjantys vaikų
             balsai —
Palijo —
          vieškelio balutėse bandys
                                   žvejoti...
Nuplovę akmenėlius
             tyrinės spalvas...

Taip - - -
       taip, neiškirstajam sode
vienos langinės vyris pasiliko,
kišenėn įsidėjo,
           kad išsaugotų,
                  užklydus netyčiom
                  mama -