Atminties monologas
Ten, kur liko iš vakar rudens,
Neskaičiuota –
Išbluko pavėsy...
Laikas tyčia vėl rytą ridens,
Pasivijęs pavasario tiesę.
Ir sudils...
-----
Vėlei laikrodžio ašmenys –
Pamiršti,
Bet iš naujo vėl atmeni - - -
Burtažolė