kartais vakarais
neleidžia užmigti upės
pilnos baltomis burėmis virstančių kirų

o kartais rytais
taip įmingu kad atrodo dar
truputis 
ir nepabusiu

bet girdėjau senus žmones sakant
— šiandien bloga diena mirti

tad keliuosi
prausiu veidą rasa
ir blyksėdamas troleibuso laidais
įsisuku į kasdienybės ratus

žinote
kartais uždegu žvakę ant kapo
nesulaukęs Vėlinių prieblandos

ir dar

baisiausia
kai sapno gale supranti

tai ne sapnas