Išdegintoj savo Tėvynėj,
Tarp griaučių senųjų pilių,
Vartau aš lietuvių likimą
Ir sielomis jųjų žaidžiu.

Taip bėga minutės ir metai,
Taip lygumos virsta kalnais,
Bet pamenu vis dar, kaip sakėm,
Tėvynę mylėt amžinai.

Pradegintą parako dūmais,
Sušaudytą amžių karuos,
Papuoštą sugriuvusiais rūmais,
Nuplautą Šešupės bangos...

Ir beržą apglėbsiu lyg brolį –
Jisai pamojuos man šaka,
Pavargęs žiūrėsiu į tolį,
Kaip dega vakarė žara...
-------
Išdegintoj savo Tėvynėj,
Tarp griaučių senųjų pilių,
Vartau aš lietuvių likimą
Ir gintaro šukėm žaidžiu.