Pridariau aš daugybę klaidų
Ir dėl jų ligi šiolei gailiuosi.
Bet dabar suprantu, suprantu —
Toks tas kelias ir aš jį renkuosi.

Liepos skleidžia aksomo lapus,
Ievos bando išvesti iš proto.
Koks gyvenimas mūsų trapus,
Kiek nedaug mums pabūti čia duota.

Pridariau aš daugybę klaidų
Ir dėl jų ligi šiolei gailiuosi.
Bet dabar vis dažniau pajuntu,
Kaip pavasario grožiu gėriuosi.

O berželiai lyg jūra žalia,
Tyliai šnabžda man: mylime mylime
Kaip gerai, kad esi, kad šalia.
Kaip gerai, kad ramybėje tylime.