Nesimato gyvatės žolėj.
Taip pat ir manęs tamsoj nesimato.
Taip yra. Neklausk „Kodėl?“
Taip greit praėjo dešimt metų.

Neklausk, kaip dabar gyvenu –
Aš negalėsiu atsakyti.
Grįžtu prie įpročių senų.
Tik negrįžta prarasta draugystė.

Kas yra toks laisvas, kaip
Pro šalį praskrendantis paukštis?
Į tolį nuplaukia laivai.
Dangaus skliautai ryte parausta.

Bet nesimato gyvatės žolėj,
Nesimato peilio žymių sieloj.
Dabar per vėlu klausti „Kodėl?“
Po pilka vasaros mėnesiena.