Gyvenimas

Išdrįso Jolanta pagimti
Šeimoj pedagogine kryptim.
Tad siekė turėti ji vyrą,
Kuris neprimintų kefyro.

Skirtasis nuvylė be saiko,
Todėl teko skirtis pirm laiko.
Pagimdžiusi dukrą Kamilę,
Ji lenkdavo vyrus per mylią.

Kai kaminas ėmė dūlėti,
Pažino Pisuoklį – varškėtį.
Susuko ji „Zebroj“ jam protą
Ir virė iš žioplio kompotą, –

Net užduotį davė: kas dieną
Jolantai rašyti poemą.
Dabar jis kaip jautis putotas –
Iš meilės tuoj sprogs jojo kotas.

Vyšnių rapsodija

Gyveno Jolanta – šaunuolė,
Augino sau vyšnias – sirpuoles.
Atskrido varnėnai – lesuoliai,
Pavarvino seiles – tįsuoles.

Sušoko į medį – linguolį
Laukiniai šie žvėrys – ryjuoliai –
snapais paknapsėjo skrajoliai
Ir nulesė vyšnias – sirpuoles.

Įsiuto Jolanta – piktuolė:
„Nebus šįmet vyno – girtuolio...
Užteks čia skrajoti, plunksnuoliai!“
Tad kėlė kaliausę – baisuolę...

...Rami sau Jolanta – rimtuolė,
Po langu rymojanti uoliai:
„Padirbsiu aš vyno – kvaišuolio!“
...Vargšeliai varnėnai – lesuoliai...


Voldemaras Zacharka