Čia ir dabar

Čia ir dabar buvau, esu ir būsiu
Kaip žemės pėda, kaip dangus virš jos.
Ir nesvarbu, koks vėjas siaustų, ūžtų
Istorijos dienorašty rytoj.
 
Nereikia mūsų gąsdint, šmėklos jau nebaisios,
Visos pažįstamos kiaurai ir išilgai.
Tiek kartų mokėmės kovot už savo laisvę,
Išmoktos pamokos įstrigusios tvirtai.
 
Mes žinome gerai, kuo turim žemėj būti
Ir kur tik mūsų, ne kitų namai,
Tegul nieks nekranksi apie lietuvio žūtį,
Lietuviui lemta likti amžinai.
 
Nešėm senolių dainą, toliau ją neš vaikaičiai
Su žodžiais nekeistais, su tom pačiom raidėm.
Tegul kai kas ir niršta, urzgia, pyksta, kaista,
Mes puošim savo kraštą pergalės gėlėm.
 
Čia ir dabar esu, buvau ir būsiu —
Prisiekiu aš, tikiu, prisieks visi,
Kam Lietuva ne tik vainikas rūtų,
Bet ir ugnis, liepsnojanti širdy.
 
 
skroblas