Pasiūk ir skroblui naują rūbą,
Pavasari, šaunus siuvėjau.
Per žiemą kentė seną, rudą,
Ilgiausiai už visus dėvėjo.
 
Žinau gerai, sunku suspėti,
Žilvičiai, ievos, karklai šaukia.
Upių šlaitus reikia apsėti,
Svajoklis klevas, beržas laukia.
 
Žmogus laukan nekantriai žvelgia,
Ar dirvos jau pradžiūvo pilkos?
Ateina laikas miežius berti,
Žiemkenčiams tiestis, aukštyn kilti.
 
Gerai nors tiek, į talką skuba
Diena ilgesnė ir šiltesnė.
Net vabalėliai skraido, juda,
Giesmė paukštelių daug linksmesnė.
 
Tiktai skroblelis  vis nedrįsta
Senus lapus paleisti vėjui.
Gal jis dar meistro nepažįsta,
Pavasario, medžių siuvėjo?