Nerymoki vienas, nes mano širdį tu pavergei
Ko taip, berže, rymai
Vienas palei kelią?
Net tavo rankos svyra
Palei juodą žemę.
Ko tu toks išbalęs
Saulei šviečiant rytą?
Gal tavo kojos šąla
Spindulių neapkamšytos?
Nerymok taip vienas, berže.
Pamojuok man grįžtant...
Pamojuok, kai nusigręšiu...
Nes mano širdį tu pavergei,
Rudeniniams lapams krintant,
Kai jau žvarbų rudenį paskelbei.