Kai išėjai – tekėjo obelys –
Pavasaris jas vedė vieną po kitos...
Neatsigręžei, neatsakei man,
Kur skubi ir ar sugrįši atgalios.
 
Kai išėjai – klevai pravirko –
Trūko žievės nuo gailios raudos...
Nesidairei, nepaisei jų,
Ėjai į ten, kur niekas rasti nevalios.
 
Kai išėjai – pragydo paukščiai –
Melodija dar nesukurtos dainos...
Nesiklausei, neišgirdai...
Ėjai į ten, kur niekas jos neatkartos.
 
Kai išėjai – dangus pražydo –
Melsviau net už žibuokles pagiriuos...
Nepastebėjai, nematei,
Ėjai į ten, kur vaivorykštės vienos spalvos.
 
Kai išėjai – tavęs neliko –
Tik žvilgsnis mano sekė iš paskos...
Tekėjo obelys, giedojo paukščiai –
Ėjai ieškoti pasakos be pabaigos.