Pamačiau, ji buvo mano.
Naktis tik būna taip sava.
Juoda suknelė su praskiepu,
Tylioj tamsoj šviesos žeberklas.
Vyno takeliu ant lūpų,
Magnetai... Ir skonis.

Jos juoku
Žvilgsniai būrės į
Bendruomenes.
Impulsai laisvės sulig
Kiekvienu strykt.

Savo matlankiais
Mane dalino.
Padalom.

Juoda jai tiko.