Ti, kur Nemunėlis pro sanų dvorų
savo undenis unt Latvijos sienų voro,
stovi miestėlis, bažnyčia gražiausia,
ir nuo sano čia žmonas geriausi.
Mota jė visko: ir grapyčių sanų, ir karų visokių.
Ale vot gyvana.
Būta čia visko: ir spirito varykla, ir vilnų karšykla,
ir sana mokykla...
Poštų nešiojo toksai „arabas", visadu pėsčias,
kai kadu dviratį vadas, žiemų su slidam —
graičiau par laukų — gi visi baisiai laikraščių laukia.
O jagu švinta kaikokia ir dūksta jaunimas,
tai unt piliaus būva jų susibūrimas.
Apačioj varsmala, undo šalčiausias,
do, soko, švintas — no ligų baisiausių.
Ir tėp čia baisiai gražu ir gėra,
visam pasauly niekur tėp nėra...