Šalta
Plieno medžiai šakom nusmailintom,
Juodo aukso šalna pakrašty.
Žmonės tylūs šliaužia gatvėmis...
Ateitis, dabartis, praeitis.
Susilieja į vieną visumą
Tylumoj, vienumoj.
Vilko kauksmas sumišęs ir ištisas
Tavo rankoj, juodoj, bet šiltoj.
Plieno paukščiai snapais parudusiais
Lesą gėlą ir skausmą tamsoj...