Upė
Jei nebūtų dar likę sulos,
Iš savęs argi upėm tekėtumei?
Plūstum žodžių srautu,
Kai užtvenkt nesiduoda jausmai?
Snūduriuotum tyloj,
Gal keiksnotum tirštėjančią prieblandą
Ir užmirštumei tai,
Ką gražaus praeity palikai.
O dabar patvinai
Tarsi polaidžio srautas putojantis,
Kaip titanas neši
Visą glėbį derlių nešmenų.
Aš sustojau krante
Su šaknytis pradėjusiom kojomis
Ir pati nežinau,
Ko žiūriu ir tolyn nuo to vyksmo neinu?
Gal pavyks atsigert
Šito almančio gyvasties šėlo?
Susprogdinti lukštus
Ir siūbuoti vėl ūgliais naujais?
Ar pajust, kad gyva
Atėjau į šį vakarą vėlų
Už nemeilės laikus
Kaip už nuodėmę melsti atleist?
Dar kol kas nežinau.
Skandinu į gelmes liūdną žvilgsnį
Ir kaupiu savyje
Užkerėtus sapnus, svajones,
Bet žinok, jog džiaugiuos,
Kad tu šitaip pašėlusiai tvinsti –
Gal kuri nors banga
Ir mane su savim nusineš?