Pasviręs gluosni, merk šakas Nevėžin,
Tegul žaliuot naujos jėgos įgauna.
Tai tavo žievėje senatvė įsirėžė,
O jis, kaip kad anksčiau, veržlus ir jaunas.
 
Gal paslaptį atvers, kaip laiko nebijoti,
Tik Lietuvą, vienintelę, glėby laikyti,
Vis ta pačia vaga per žemę jos vagoti,
Lyg amžių knygą skaityti ir skaityti.
 
Jei siūlys plaukti kartu, neabejok, sutiki,
Juk apie tai nekart tikrai svajojai,
Pabodusius krantus kitiems žaliuot palikti
Ir pasiduot galingai upės srovei.
 
Tik dar palauk, kol mano mintys ilsis
Tavoj viršūnėj, saulės nutviekstoj,
Kol dar širdis šviesios draugystės ilgis
Pavasario pažadintoj lankoj.
 
Pabūkim dar kartu, kai lapai sprogsta,
Ir vasaros gėlių svaigiam rate.
Pabūkime kartu rugsėjui žemę glostant
Su tėviška ranka, su auksine.