Vakarų ilgesys
Kriskit, Dangūs, gabalais.
Iš vakarų
Baltoji paukštė parskrenda,
Ugnies gėlė jos naguose.
Byrėkit, Dangūs,
Atplaišomis
Padenkit stogus,
Nuklokit mėlynai
Sutrūkinėjusį asfaltą.
Jo balose – jau atspindžiai
Dangaus plyšių.
Gėlė liepsnoja,
Apgaubia dūmais paukštę,
Vaikai, užvertę galvas,
Ženklą stebi
Ir nesupratę bėga žaisti,
Šviesias jų galvas
Nubyra pelenai.
Sugriūkit, Dangūs,
Plyšiuose gyvensim,
Juk laukėme vakario vėjo...
... Paukštė krinta.