Nuvyko europietis į Afriką. Nutarė pamedžioti, todėl pasikonsultuoti kreipėsi į vietinį aborigeną. Tuo pačiu galvojo sužinosiąs apie čiabuvių gyvenimo būdą.
– Aš darau taip, – sako šis: – Nušaunu liūtą, tada išpjaunu liežuvį, nupjaunu pautus, viską į terbą ir nešu namo. Žmona pataiso vakarienę, visi prisivalgom ir einam miegot.
– O kodėl daugiau mėsos nepasiimi kitoms dienoms?
– O kam? – klausimu į klausimą aiškina negras. – Mes nei elektros, nei šaldytuvo neturim, iki kitos dienos viskas susmirstų. Imu tik tai, kas skaniausia. Kitą dieną aš vėl einu medžioti. Nušaunu begemotą. Išpjaunu liežuvį, nupjaunu pautus – viską į terbą ir velku namo. Žmona pataiso vakarienę, visi prisivalgom ir einam miegot.
– Likusią mėsą, aišku, palieki, – supratingai konstatuoja europietis.
– Taip. Maitėdoms. Trečią dieną nušaunu dramblį...
– Leisk, aš toliau spėsiu. Išpjauni liežuvį, nupjauni pautus, viską – į terbą ir neši...
– ... Ar durnas?! Galvoji, kad tokį svorį pavilkčiau?! Paprasčiausiai tada nupjaunu iltis ir jas pardavęs visiems metams turiu pinigų!

Voldemaras Zacharka