jei priimsi
dovanosiu
visą grožį
vyšnių žiedų

ir rausvi lapeliai
skrisdami
į mirtį
nubrauks ašarą

prilipę prie drėgno skruosto
išskros širdį
kad pajustum

drebančiom rankom
vėl apkabinsi
mane
ar save
tą kuris bus arčiau