Alchemija šviesos ir jausmo eleksyras,
kelionė link žvaigždės,
atgal grįžimas tyrais,
įtempk lakias spengios tylos stygas
ir eik,
kol muzikos versmė plazdės, neges,
kol gims stebuklas mažas spinduly,
kol neištarsi tyliai,
kad juo kaip angelu tiki,
jog daug daugiau turi, nei neturi,
daugiau dar gyvas, myli,
nei mirtį žvilgsnyje neši,
nei leidies nuokalnėn
ir ten akimirkom būtom kadais
baltas ir skambančiai švelnias dejų kasas pini — 
žili pavasario žiedai, ir vasara, ištvinusi šilkais, praeis.