Mokslas nužudė tai, kas dar buvo manyje gražaus,
Visą romantinę gyslelę.
Aš – kaip neišskridęs paukštis dar blaškaus,
Bandydama nusikratyt to, kas mane slegia.

Žinios nužudė polėkį ir aukštį,
Ir tai, kas vadinama grožiu.
O taip, aš kaip sužeistas paukštis,
Jei žmogų galima vadinti tuo žodžiu.

Ištirpsta tolimi krantai
Kaip saujoje šiltas smėlis.
Pasaulis ir žinios – jie nužudė tai,
Kas dar buvo manyje miela.

Pasaulis nužudė viską, kas buvo gražu,
Viską, kas romantiška ir giedra.
Ar tikėjau tada, kad tai pražus?
O dabar aš – lyg sugauta žuvėdra.