Tu man mažą žvaigždutę atnešk,
Kad prie jos liepsnos sušilčiau.
Tolstančiam laike sustojau aš,
Apsupta pašaipių nežinios ilčių.

O gal užteks ir spindulėlio,
Kuris rastų kelią nakties tamsoje?
Guodžiamai prabyla šaltas vėjas,
Su tamsa atėjęs pas mane.

Kas bus ta žvakė sutemoj,
Kuri nušviestų visą juodą naktį?
Krentantys lapai lydės namo.
Ar pavyks žariją uždegti?

Artėja ledokšniai veidais kilniais.
Mano širdis drėgmėj sužvarbo.
Tad pasidalink šiltais delnais
Ir žodžiai taps nebesvarbūs.