Užsnūdo vėjas.
Baltam popieriuje
ilsisi vienišos smilgos.
Beribėj erdvėj Tu ir Angelas
globojat Kuprelį,
griežiantį po baltliemeniu
speiguotoj naky.
Girdis snieguota aimana...
Verkia stygos ir
širdis nesurasdama tiesos.
Švinta...
Jaučiu Angelo sparną.
Ant sušalusios maldos
žiba kristalas,
rodantis kelią į  
Meile švytintį Viešpatį.