Leisk įkvėpti tavęs,
 kol dar tramdo audra pilkas liūtis,
 kol delnais nesuspėjo
 išslysti jauki šiluma.
 Leisk įkvėpti tavęs
 iš gegužio žiedų nors truputį,
 kol neįšvirkštė vėjo
 supykusi Pikų dama.
 
 Aš tik noriu vienintelį kartą
 įkvėpti nektaro,
 prisišliejus lyg bitė trapi
 prie meduotos lakos,
 ir pajust širdimi, kaip
 prie tavo širdies būna gera,
 ir iškvėpti tada,
 kai šarma viešpataus mūs plaukuos.
 
 Kai glamonių drugys
 susisuks ties pašvaistėmis lizdą,
 supsis angelas tyliai
 ties bundančia ryto Aušra.
 Leisk įkvėpti tavęs
 per ploniausią šiaudelį, per vyzdį
 ir ramiai pasislėpt
 po garuojančia rūko skara.