Kada pasaulis nerimu alsuoja
Ir žvelgti ateitin baugu,
Ramybės gurkšnį dovanoja
Kelionė miško takeliu.
 
Nors tik akimirkai, tik minutėlei
Pavasaris širdin pabels,
Akys palies pavasarinę gėlę,
Saldžiu kvapu ieva padvelks.
 
Lydės žibutės, prie jų baltos plukės,
Pražydus blindė, alksnio pumpurai,
Nuvinguriuos vikrus žalčiukas,
Sutikti jį, sako, labai gerai.
 
Miško take pasaulis verias kitas,
Žmogus taip  pat — gyvos gamtos dalis.
Kad taip istorijos knygas rašytų
Žemėj nušvitęs saulės spindulys!