Ateik iš tos nežinomybės,
iš paslapties ir pasakų ateik.
Dar leisk paliesti nebylią stygą,
gal ji džiaugsmu suskambės.

Atnešk savo nuostabų dosnumą.
Dar vieną obuolį atnešk pusiau.
Delnuos atnešk pavasario žalumą,
tik dar ateik, tavęs prašau.

Kai tu šalia, aš nejausiu skausmo,
kuris sukausto širdį lyg ledu.
Ateik, jausiu begalinį džiaugsmą,
kai su tavim pabūt dar galiu...