Lagaminas

Aš atleidžiu visiems išvažiavusiems
Ir palikusiems
Mano sielą pūti vienatvėj.
Aš atleidžiu už šypsenas,
Įrėžtas širdy ir košmaruose
Matomas nugaras.
Atleidžiu už ateitį, kurios
Nebuvo ir nėr,
Ir už laiką, praleistą
Belaukiant.
 
Sukasi vėjo malūnėlis
Stotelėj tarp vakar dienos
Ir rytojaus.
Jam sustojus,
Vėjo nebėr.
Dabar viskas aišku.
Šitoj stotelėj lipu.
Palieku lagaminą,
Pilną prisiminimų.
Pasitinka su šypsenom,
Apkabina.
Šitie žmonės
Man sukraus naują.
 
lietus