Mane aplankė sapnai,
Kurių negaliu pamiršti.
Nežinau, kas buvo tai.
Tamsioj tyloj suvirpa pirštai.

Dainos liejasi į sielą,
Laša virpančiais lašais.
Tyli šalta mėnesiena
Su veidais, į save panašiais.

Žodis prašosi būt parašytas.
Per miglas atslenka sapnai.
Po žvaigždėm išaušta rytas,
Aušta be kančių, lengvai.

Nepasilieka naktys trumpos,
Per rūkus pabėga brėkštant.
Pagelto senas atvirukas,
Virpčioja sidabro lėkštės.

Mane aplankė sapnai,
Kurių negaliu prisiminti.
Viskas taip paprasta, nejau nematai?
Paprasta kaip švarios sielos mintys.