Bet vargšai jie, nežino meilės galios
Šita dievaitė baimės nepažįsta
Ir tyrą jausmą iškelia viršum minios
Nors ji akla, bet niekados neklysta
---------------

Akimirksniu aistros strėlė
Į kunigaikščio širdį sminga
Ir pažadą išskaito jis
Gracingam reveranse
------------------
Plačiai atsiveria į menę durys –
Štai ji, gražioji Gaštauto našlė
Raudono atlaso suknia,
Apjuosus perlais baltą kaklą

Štai ji, saldžioji Barbora
Banguojančių rugių plaukais,
Akių bedugniais ežerais
Ir lūpomis lyg vyšnios

Savaitės dvi kaip Geranainyse
Augustas „kopinėja medų“,
Šventa madona, Radvilaitė –
Puikesnė už Dianą di Kardoną

Naivuolis nepažįsta vaivadienės –
Ji Lietuvos daili gėlė,
Tačiau ne pinavija, ne rūta –
Ji lelija balta karališkam dvare

Ar rasis dar kita tokia,
Grožiu ir protu kad prilygtų Jogailaičiui,
Ar rasis dar viena
Jo širdžiai malonesnė

Augustą degina aistra,
Barborai jam negaila nieko,
Radvilos maudosi aukse
Ir į aukščiausius postus kopia

O balandėliai vis burkuoja
Banketai, puotos, festivaliai,
Čemiurkos kapela netyla,
Linksmybėms galo nesimato

Medžioklės ragas ankstų rytą
Į balną vėl visus sodina,
Tik Barbora ir kunigaikštis –
Ryrmetine vėsa gaivinas

Kalė Sibilė nenurimsta,
Prieky poros po krūmus laido,
Tai užveja kurapkų pulką,
Tai kiškį snaudžiantį išbaido

Stambesni žvėrys slepias gilumoje,
Varovai jau aptiko lokį,
Sustingsta laukime medžiokliai,
Vien skalijant šunis girdėti.

O kai nuvargę midumi gaivinas
Ir šnervės uodžia kepsnio kvapą,
Kai puotos rūbais puošias šeimininkai,
Atrodo, kas idilę šią sudrumst galėtų

Tik imperatorius priminti skuba,
Krokuvoje žmona Augusto nesulaukia
Jau metas būtų karalienei Austrei
Į Lietuva pas vyrą iškeliauti.

Apsiniaukė lyg debesis Augustas,
Jam nemiela flegmatiška Elžbieta,
Bet pareiga svarbiau už viską,
Tad imperatoriaus dukra apsigyvena sostinėj

Tačiau Barborai tai netrukdo,
Ji ir toliau tarsi lakštingala,
Saldžiu balsu treliuoja
Į mylimojo ausį

Kas susilygins su gražuole –
Jinai ir angelas, ir velnias,
Tėvo lietuvio, Vilniaus kašteliono,
Ir motinos lenkaitės iš Stulpų dinastijos

Išaugus ant Neries krantų,
Tarp buksmedžių ir obelų,
Didingam Radvilų dvare,
Brokato pataluose

Ji nepažįsta juodos duonos skonio,
Bet nesmerkia ir ubagų.
Ji deimantas, smaragdas ir rubinas,
Taurus akmuo vertingas tarp taurių

Tokia ji mylima karaliaus našlio,
Bet gedulas netemdo jo širdies.
Augustui rūpi kaukių maskaradai,
Turnyrai, puotos ir neblėstanti aistra

Barborą apkabint kas naktį skuba,
Slaptu keliu iš rūmų į Radvilų namus,
Tiktai Ježyčekui, ištikimiausiam tarnui,
Girdėti leista kuždesius akimirkų brangių.