Žingsniai... žingsniai prie tavo širdies
Pasigirsta, ir viskas nutyla.
Tik virpėjimas keistas aidės,
Prisiliesdamas miegančio šilo.
 
Pasislėpęs žibuoklių sapnuos
Gims dangus ryt ryte skaisčiai mėlynas.
O širdis uždainuos uždainuos,
Nes pavasaris — šelmis — atsėlina.
 
Ir pakvimpa lietum ajerai,
Gervės klykauja — mylima mylima...
Mylimasai, kaip mudviem gerai!
Ir žolė jau žalia tartum kilimas,
 
Išpurentas lietaus ir gaivos,
Kviečia pulti į glėbį, priglusti.
Ką kiti apie mus pagalvos —
Nesvarbu, juk pavasario spūstys!