Lietus lopšinę taško visą naktį,
taip užliūliuodamas visus visus.
Gesinu šviesą — nereikia jai degti,
lai lietutis leidžia garsus.

O jis sako tik tik, tik tik,
eik — užmik.
o jei nori — su manim dar pasilik.

Lieku. Negulu. Svajoju.
Noriu taip stovėti ir tylėti.
Lietus lietus...
Ir kaip jo nemylėti?