Anoj pusėj — pievos gėlių,
ten saulė šypsos, gera, šviesu...
Tyla, ramybė sapnų šaly,
saldžiai miegotum tarp debesų,
bet švelniai šaukia:
– Gana, pabusk!...
Atgal sugrįžk, tik neužtruk...
 
Na, kas iš to, kad paklausiau.
Gal paskubėjau, bet kvietė jau?
Šonas prapjautas — skauda labai,
it bitės siuva, kaip angelai.
Drugeliais plazda balti skvernai,
ausyse aidi kvieslių balsai...
 
Na, sveikas, pagaliau sugrįžai.
Gal iš dausų, kur užkliuvai?
Prišaukti sunku, vargom ilgai,
šįkart sulopėm, dabar tik sveik...
 
Dar pagyvensim, yra ką veikt.
Ačiū Aukščiausiajam, aš vėl kuriu
ir nuoširdų ačiū aš Jiems tariu...