Kai pavasaris šįkart man širdį atvers,
Tu pamok nuo baltutės sodelio obels 
Lašeliu atgaivos, kruopelyte jausmų 
Ir širdy taip svaigiai neramu neramu.
Tu nutviesk seno namo langelių šviesa, 
Kad tau būčiau tikra, tik tikra aš visa
Atsidavus dar kartą jausmų ugnimi
Tu nutvieski mane viltimi viltimi.
Neišeik, kaip kadais pakartosiu tyliai, 
Atsilieps man sodelio seni aviliai, 
Dar pabūk, atsakyki savuoju žvigsniu.
Pasakysiu darsyk, kaip tave aš myliu.
......................................................
Kai pavasaris šįkart man sielą atvers...