Kokią teisę turi žmogus juoktis iš kito svajų,
Kokią teisę turi jas prilygint kvailystei?
Kas nutiks, jei nei tikslų, nei gairių neturiu,
O mintys tokios, kokių lūpos ištarti nesiryžta?

Aš žinau tiek daug keistų idėjų,
Kuiras vaikėsi žmonės išdidūs,
Į jas daug laiko ir pastangų sudėję,
Kai kiti sakė: „Jie tikrai klydo“.

Kokią teisę žmonės turi
Kitą vertinti ir smerkti?
Kai pakrantėj nėra burių,
Nebesvarbu, kas buvo kaltas.

           *     *     *
Mes jau nesužinosim niekad,
Ką jos reiškė tiems, kurie jas sukūrė.
Tai buvo jų svajonės, kurios lieka
Už pusiau pravirų praeities durų.