Persmelkia akim tikrovės
Užmarštis
Ir į žemę lietumi subėga...
Laikrodžiai,
Gal jie kalti –
Muša valandas
Varpai be gėdos...
Amžinybė taip toli toli,
Nuodėmė juoda kate pastoja.
Kelkis, eisim – 
Juk pavasaris aplink.
Užmarštis gyva tiktai rytojum.