Atskubėjai žibuoklių taku,
Pradžiūvusia miško pašlaite,
Lašeliais akelių melsvų
Prabudusią žemę aplaistei.
 
Pro sudžiūvusių lapų paklotę,
Lopinėlius minkštų samanų
Šilto vėjo dvelksmu suvilioti
Atsimerkė pulkeliai žiedų.
 
Jei takus tuos į kelią sudėčiau,
Tai juo pereičiau jūras gilias,
Lig krantų tolimiausių regėčiau
Savo metų visas žibutes.
 
Užu drobę baltos mėnesienos
Ir už vasaros juostą dangaus
Daug gražesnės pavasario dienos
Po nulyto žibuoklių lietaus.
 
Atskubėjai žibuoklių taku,
Pradžiūvusia miško pašlaite,
Su savim man nešei dovanų
Žydrą taką į laimę nueiti.