Vieta tau
Kiekvienas sraigtas turi savo įsukus,
Praplikęs angelas per purvinus sparnus
Kregždutės lipdinį, gegutės lizdo nebūtį,
O kregždės lyg ir moterys – tik blizgučius.
Per mano venų takelius išraižo britvomis,
Suręstos užtvankos krešėjančiais nagais,
Bet aš turiu dar irklą tavo nerimui,
Laukimą sugyslotą ir bures,
Tik taip verkiu kaip mažas pėstininkas,
Kuriam pėdas sutraiško stambesni.
Kiekvienas lieptas turi savo atramas.
Įleisiu pro grandines – rezervuota tau –
Nelegaliai.