Ten, kur nuopuolis, glūdi ir tikras kilimas.
Ten, kur žioji druska pabarstyta žaizda,
Išraudoti jausmai naują atspalvį ima.
Supranti, kad neplaksi savęs niekada...
Jau daugiau niekada.

Ten, kur padugnės, slypi ir spindintys perlai,
Aistros slūgsta išplaukusios kraujo puta.
Nurimsti – regis, Dievas paglosto tau galvą –
Savastis ima šviesti lyg žvakė šventa uždegta.