Rupšnojimas karvės girdėjosi geriau
Nei tavo žingsniai, kai sprukai
Iš žaginio, kuriam mes dviese
Mėginom pasislėpti nuo pelėsio,
Apėmusio mintis ir kūnus mūsų.
Aš vabalėlį vis ganiau
Tarp tavo ūsų...
O piktas ir negeras dievas
Lengva ranka tepastūmėjo
Nusidėti nuodėmingas sielas...