Beviltiška svajonė —
išrauti blogio šaknį
pradedant nuo savęs.
Ji giliai tūno mumyse.
Išleidžia atžalas baisias,
ir griūva miestai, žūsta žmonės...

Nepranašauju — aš regiu —
Damoklo kardas kabo virš žmogaus
ir laikosi vos vos...
Ir jis nukris, tikiu,
jei valstybių galvos
kitko nesugalvos.