Tėvams
kartais pasakoju
ką regiu
dvi poros akių –
prošvaistės ir liūtys.
mintyse –
taip ilgu
kiekvienas rytmetys –
į pjūtį
nakties
ir žodžių –
ar taip atrodžiau
kai šalia
žaidžiau?
gal buvo
to paties –
tik kiek
mažiau.
2003-05-29
sniega